Aromatingi jazminų žiedai, kuriuos galima užplikyti tiek vienus, tiek maišyti su kitom arbatom.

Sudedamosios dalys: džiovinti jazminų žiedai.

Dedešvų žiedai turi saldų gėlių aromatą. Dedešvų žiedai dažnai naudojami kaip papildomas ingredientas kitose arbatose, kad suteiktų švelnesnį skonį. Taip pat galima ruošti gryną dedešvų žiedų arbatą, užpilant žiedus verdančiu vandeniu ir palaukiant, kol arbata pritrauks. Dedešvų žiedų arbata gali veikti raminančiai ir padėti gerai pailsėti.

Sudedamosios dalys: dedešvų žiedai (Malva Sylvestris).

Žvaigždinis anyžius.

Pu Erh arbata turi turinti išskirtinį švelnų, šiek tiek saldų ir pikantišką skonį.

Sudedamosios dalys: kiniška Pu Erh brandinta arbata.

Medetkų žiedai turi malonų, gaivų skonį ir pasižymi antioksidantais, saponinais ir eteriniais aliejais. Medetkų žiedai dažnai naudojami kaip pagrindinis arbatos ingredientas arba maišant su arbatžolėmis, žolelėmis ar vaisiais. Medetkų arbata gali padėti gerinti virškinimą, mažinti stresą ir nervų įtampą, taip pat skatinti gerą miegą. Be to, medetkų žiedai gali būti naudingi mažinant uždegimą, kovojant su infekcijomis ir stiprinant imuninę sistemą.

Sudedamosios dalys: medetkų žiedai (Calendula officinalis)

Viržių žiedai pasižymi švelniu skoniu ir turi vitaminų B ir C, flavonoidų, fenolių bei eterinių aliejų. Žiedai dažnai naudojami kaip pagrindinis arbatos ingredientas arba maišant su kitais ingredientais: juos deda į medų, naudoja žolelių užpiluose, arbatose ar gėrimuose. Viržių žiedai gali būti naudojami skatinant šlapinimą, gerinant virškinimą ir mažinant uždegimą.

Sudedamosios dalys: džiovinti viržių žiedai (Calluna vulgaris).

Valerijono šaknys naudojamas arbatoje dėl savo raminamųjų savybių ir malonaus skonio. Valerijono šaknų arbata dažnai naudojama kaip natūrali priemonė nuo nemigos, nervingumo ir nerimo. Be to, valerijono šaknų arbata gali turėti skausmą malšinantį ir priešuždegiminį poveikį.

Sudedamosios dalys: džiovintos ir smulkintos valerijonų šaknys (Valeriana officinalis).

Šventagaršvės šaknys jau kelis šimtmečius naudojamos tradicinėje medicinoje kaip natūralus vaistas nuo virškinimo problemų, tokių kaip pilvo pūtimas ir virškinimo sutrikimai. Šventagaršvės šaknyse yra junginių, tokių kaip kumarinai ir eteriniai aliejai, kurie turi antispazminių ir priešuždegiminių savybių ir kurie gali padėti sumažinti virškinimo diskomfortą.

Sudedamosios dalys: smulkintos ir džiovintos šventagaršvės šaknys (Angelicae radix).

Šermukšnių uogos turi karstelėjusį skonį ir yra naudojamos uogienių, užpilų ir arbatų gamyboje. Jose yra daug vitamino C, antioksidantų ir flavonoidų. Šermukšnių arbata liaudies medicinoje naudojama apetitui paskatinti, pagerinti virškinimui, mažinti uždegiminius procesus.

Sudedamosios dalys: džiovintos šermukšnių uogos (Sorbus aucuparia).

Šeivamedžio žiedai yra populiarus žolelių arbatų ir užpilų ingredientas. Šeivamedžio žiedų arbata turi subtilų gėlių skonį ir organizmui naudingų elementų: antioksidantų ir priešuždegiminių junginių, kurie gali padėti sustiprinti imuninę sistemą. Šią arbatą lengva pasigaminti užplikius džiovintus arba šviežius žiedus karštame vandenyje. Ją galima gerti vieną arba sumaišyti su kitomis žolelėmis ir prieskoniais.

Sudedamosios dalys: šeivamedžio žiedai (Sambuci flos).

Šeivamedžio uogos yra mažos, tamsios uogos, plačiai naudojamos arbatose, užpiluose, gėrimuose ir uogienių gamyboje. Šeivamedžio arbatoje yra daug antioksidantų ir flavonoidų, kurie gali padėti sustiprinti imuninę sistemą. Liaudies medicinoje džiovintomis uogomis ar sultimis gydomas gripas, infekcinės ligos, galvos, dantų ir kitų kūno vietų skausmai. Uogos taip pat naudojamos kaip vidurius laisvinanti ir šlapimą varanti priemonė.

Sudedamosios dalys: šeivamedžio uogos (Sambuci fructus).

Šalavijas yra naudojami maisto ir grožio pramonėse, arbatos gamyboje, prieskonių mišiniuose, saldainiuose ir kitur. Šalavijų lapų arbatą galima pagaminti užpilant šviežius arba džiovintus lapus karštu vandeniu, kuris išskiria augalo natūralius aliejus ir skonius. Šalavijų arbatos skonis yra šiek tiek kartus ir žemiškas, o kvapas malonus ir raminantis. Manoma, kad šios arbatos vartojimas turi daugybę naudingų savybių, tokių kaip gerinama virškinimas, mažinama uždegimas ir stiprinama imuninė sistema. Šalavijus galima naudoti vienus arba derinti su kitais ingredientais, kad sukurti unikalius ir skanius mišinius.

Sudedamosios dalys: šalavijas (Salvia officinalis).

Stumbražolė yra kilusi iš Šiaurės Amerikos, kur amžius buvo naudojama dvasiniais ir medicininiais tikslais. Arbata turi švelnų, saldų skonį ir yra žinoma dėl savo raminančių savybių. Stumbražolė gali būti naudojama tiek viena, tiek sumaišyta su ingredientais.

Sudedamosios dalys: stumbražolė (Hierochloe odorata).

Sidabražolės šaknys yra naudojamos arbatų, sirupų, užpilų ir trauktinių gamyboje. Šios šaknys taip pat naudojamos išgauti natūraliam dažikliui, kuris pasižymintis švelnia raudona spalva.

Sudedamosios dalys: smulkintos ir džiovintos sidabražolės šaknys (Tormentillae rhizoma).

Rugiagėlių žiedai naudojami arbatų gamyboje, gėrimų gamyboje, patiekaluose, prieskonių mišiniuose, maisto pramonėje ir kaip vaistažolė. Rugiagėlėse yra daug organizmui junginių, tokių kaip flavonoidai, antocianinai ir aromatinės rūgštys. Šios gėlės taip pat naudojamos kaip natūralus švelnios mėlynos spalvos dažiklis.

Sudedamosios dalys: džiovinti rugiagėlių žiedai (Centaurea cyanus).

Rabarbarų šaknys turi rūgštų ir kiek kartoką skonį. Šios šaknys naudojamos arbatų ir gėrimų gamyboje, maisto ir medicinos pramonėse.

Sudedamosios dalys: smulkintos ir džiovintos rabarbarų šaknys ( Rhei radix).

Putinų žievė pasižymi švelniu ir medienos aromatu. Užplikyta putinų žievės arbata turi natūraliai kartoką skonį su stipriu žemišku aromatu. Liaudies medicinoje putinų žievė naudojama spazmams ir diegliams malšinti.

Sudedamosios dalys: smulkinta ir džiovinta putinų žievė (Viburnum opulus).

Pelynas naudojamas alkoholinių gėrimų (vermuto, absento ir kai kurių kitų) gamyboje. Maroke iš pelyno ruošiama arbata.

Sudedamosios dalys: pelynas (Absinthii herba).

Obelų lapai turi daug polifenolių – organinių junginių, turinčių daug antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių.

Sudedamosios dalys: džiovinti obelų lapai (Malus folium).

Melisa plačiai naudojama arbatų gamyboje, kulinarijoje, maisto pramonėje, grožio ir medicinos industrijose. Tai – mėtų šeimos aromatinga žolelė, pasižyminti savo citrininiu aromatu.

Sudedamosios dalys: džiovinti melisų lapai (Melissa officinalis).

Meškauogių lapai naudojami arbatos, užpiluose ir tradicinėje medicinoje. Meškauogių lapai turi šiek tiek kartų, burną traukiantį skonį skonį.

Sudedamosios dalys: džiovinti meškauogių lapai (Arctostaphylos uva-ursi).

Margainio sėklos yra kiek karčios turi ir žemišką skonį, todėl arbatose jos dažnai maišomos su kitomis žolelėmis. Margainio sėklos turi junginių, pasižyminčių antioksidacinėmis, antivirusinėmis ir antiuždegiminėmis savybėmis.

Sudedamosios dalys: margainio sėklos (Silybum marianum).

Levanda turi subtilų saldų gėlių aromatą. Levandų skonis gali būti šiek tiek aitrus, primenantis tiek mėtas, tiek kamparą. Levandos dažniausiai naudojamos arbatų gamyboje, kulinarijoje, o kokteiliams suteikia unikalų ir rafinuotą skonį. Levandos taip pat naudojamos dėl gydomųjų ir aromaterapinių savybių.

Sudedamosios dalys: džiovinti levandų žiedai (Lavandula angustifolia).

Liepų žiedai turi saldų, žolinį, gėlių aromatą. Liepų žiedų skonis yra subtilus ir švelnus, su citrusinių vaisių natomis. Žiedai dažniausiai naudojama žolelių arbatoms ir užpilams. Be kulinarinio naudojimo, liepų žiedai taip pat naudojami dėl gydomųjų savybių ir yra vertinami dėl natūralaus raminamo poveikio.

Sudedamosios dalys: džiovinti liepų žiedai (Tiliae flos).

Kriaušių lapai turi kartoką, šiek tiek burną sutraukiantį skonį. Kriaušių lapai dažniausiai naudojami žolelių arbatose ar užpiluose.

Sudedamosios dalys: džiovinti kriaušių lapai (Pyri communis folium).

Kiaulpienių šaknys turi šiek tiek kartų, žemišką skonį. Jų skonis gali būti stiprus ir aštrus, primenantis kavą.

Sudedamosios dalys: smulkintos kiaulpienių šaknys (Taraxacum officinale).

Kalgano šaknys turi aštrų, kiek kartoką skonį su saldumo natomis. Jų skonis kiek panašus į imbierą, tačiau turintis daugiau aitrumo ir šiek tiek gėlių ar citrusinių vaisių aromato. Be kulinarinio naudojimo, kalgano šaknys taip pat naudojamos tradicinėje medicinoje.

Sudedamosios dalys: kalgano šaknys (Alpinia galanga).

Gysločio lapai turi žemišką, kiek kartoką skonį. Skonis gali būti panašus į špinatus, lapinius kopūstus ar rukolą. Gysločių lapai turi kalcio ir kitų mineralų, o 100 gramų lapų turi tiek pat beta karotino, kiek didelė morka.

Sudedamosios dalys: džiovinti gysločio lapai (Plantago major folium).

Gudobelių žiedai turi subtilų gėlių aromatą ir švelnų, salsvą, aitroką skonį. Iš gudobelės žiedų dažnai gaminama arbata, uogienė ir kiti kulinariniai gaminiai. Jie taip pat naudojami tradicinėje medicinoje.

Sudedamosios dalys: gudobelės žiedai (Rataegus monogyna).

Ginkmedžio lapai turi kartų, žemiško ir riešutinio skonį bei subtilų saldumą. Ginkmedžio lapai dažnai naudojami tradicinėje medicinoje ir maistinių papildų gamyboje.

Sudedamosios dalys: džiovinti ginkmedžio lapai (Ginkgo biloba).